ORNAMENTAI
mic
Ornamentas sudaromas iš vieno ar kelių ritmiškai pasikartojančių geometrinių ar vaizdinių elementų, kurie daikto paviršiuje dėstomi atsižvelgiant į atskiras jo dalis bei visumą. Lietuvių liaudies kalboje jis sutapatinamas su žodžiu „raštas“. Pagal motyvų pobūdį lietuvių liaudies ornamentai skirstomi į kelias grupes: geometrinius, augalinius, gyvulinius, žmogaus figūrų, visatos kūnų, mišriuosius.
GEOMETRINIAI
AUGALINIAI
GYVULINIAI
ŽMOGAUS FIGŪRŲ
VISATOS KŪNŲ
MIŠRIEJI
mic
GEOMETRINIAI

Geometriniai ornamentai sudaryti iš įvairaus dydžio ir formos taškų, lenktų ir tiesių linijų, apskritimų, daugiakampių, kryželių. Patys populiariausi ornamentai turi savo pavadinimus: eglutė, langeliai, dantukai, lankeliai.

Lietuvoje geometrinio ornamento pradmenys žinomi iš III – II tūkstantmečio prieš mūsų erą. Tai moliniai puodai, dubenys, puošti įspaustomis duobutėmis, virvelėmis.

mic
AUGALINIAI

Augaliniai ornamentai sudaryti iš įvairių formų, stilizuotų lapų, gėlių. Puošiant rankdarbį, stilizuojami natūralūs augalai ar kuriami fantastiški.

mic
GYVULINIAI

Gyvuliniai/gyvūniniai ornamentai kuriami iš stilizuotų gyvūnų figūrų. Lietuvoje dažniausiai vaizduojami žirgelio, žalčio, gyvatės motyvai, kartais elnio, gulbės.

mic
ŽMOGAUS FIGŪRŲŽMOGAUS FIGŪRŲ 2

Žmogaus figūrų (antropomorfinis) ornamentas kuriamas iš stilizuotų žmonių figūrų siluetų ar jų galvų.

mic
VISATOS KŪNŲ

Visatos kūnų (astraliniai) ornamento elementais dažniausiai būna saulė, mėnulis, žvaigždės, žemė, gyvybės medis, žaibas, šviesa, dangaus skliautas.

mic
MIŠRŪS ORNAMENTAI

Mišrūs ornamentai sudaryti iš įvairių vaizdinių elementų (augalinių, gyvulinių/gyvūninių, žmogaus figūrų, visatos kūnų) derinio, t. y. jungiant skirtingų ornamento rūšių elementus į visumą.