Tradiciniai tautodailės dirbiniai

Kas yra tradicinis amatas ?

Tradicinis amatas – veikla, pagrįsta iš kartos į kartą perduodama patirtimi ir specialiais įgūdžiais, skirta tautinio paveldo produktams sukurti ir realizuoti. Susipažinkite su keliais tradiciniais lietuvių amatais ir tautodailės dirbiniais.

Kalvystė

Tradicinių įrankių ir padargų, paminklinių dirbinių, architektūrinių puošybos elementų ir t.t. gaminimas iš metalo.

Lietuvių tauta yra sukaupusi nemažą patirtį apdorojant ir pritaikant metalo dirbinius buityje. Lietuvos kalviai garsėja pasaulyje kaip puikūs meistrai. Dekoratyvūs namų apyvokos daiktai, tvorelės, vartai, įvairios puošmenos detalės, lietuviški kryžiai su saulutėmis ir daugybė kitų mūsų kalvių dirbinių reprezentuoja Lietuvą kaip gabių meistrų kraštą.

Pynimas

Pynimas – daiktų gaminimas suvejant, kaišiojant, pinant.

Pinama iš vytelių, balanų, šaknų, karnų, šiaudų ir kitų vietinių medžiagų. Iš vytelių pinti baldai – stalai, kėdės ir kt. – turi nemažą paklausą šalyje ir užsienyje. Krepšių pynimas iš skaldomų balanų ypač būdingas Dzūkijai.

Audimas ir mezgimas

Lietuvoje nuo seno austi balti ir spalvoti, kanapiniai, lininiai ir vilnoniai audiniai drabužiams, patalynei, rankšluosčiams, staltiesėms ir lovatiesėms. Austi dvinyčiai bei trinyčiai, nuo IX a. ir keturnyčiai audiniai. Lino audiniais Lietuva garsėja nuo seno.

Tautodailininkai žino įvairius juostų audimo būdus: rinktinį, kaišytinį, pynimo ir vytinį, kuris yra pats seniausias.

Mezgimas – gaminio gaminimas sumezgant vieną, kartais kelis siūlus. Senovės Lietuvoje megzta kauliniais ir metaliniais virbalais, nerta mediniu ir kauliniu, o vėliau ir metaliniu vąšeliu. Megztos juostos, kojinės ir pirštinės, megztiniai, liemenės, riešinės, kepuraitės, apavas, austinių drabužių dalys iš lininių, vilnonių, medvilninių verpalų.

Kailiadirbystė, odininkystė

Tradiciniai kailių apdirbimo būdai ir tradicijomis pagrįstų dirbinių darymas, rimorystė (pakinktų gaminimas).

Nuo seno lietuviai iš kailių moka siūti kailinius, kepures, pirštines, apavą, puošnius krepšius, pinigines ir pan.

Medžio drožyba

Kryždirbystė ir dievdirbystė – itin senas tradicijas turinti lietuvių tautodailės sritis. Be to, iš medienos, ypač iš jos likučių, mūsų meistrai sugeba pagaminti gausybę namų apyvokos daiktų, įnagių ir instrumentų.

Čia nemaža veiklos sritis pasireikšti ir dailidėms, statantiems tradicinius medinius namus, kurie jau dabar virto eksporto preke, taip pat staliams, kuriantiems įvairias namų puošmenas.

Dirbiniai iš molio, puodžiaus amatas

Puodininkystė – vienas iš seniausių pasaulio amatų. Tai daiktų, dažniausiai puodų ir indų, tradicijomis pagrįstos keramikos produktų gaminimas iš molio.

Lietuvoje jau nuo IV tūkstantmečio pr. m. e. buvo paplitę rankomis lipdyti, mažai degti puodai. Nuo X a. pradėtas naudoti žiedžiamasis ratas. Archeologiniai tyrimai rodo, kad jau nuo XIII a. galima kalbėti apie puodininkystę kaip amatą Lietuvoje.

Puodininkystė labiausiai buvo išsivysčiusi Žemaitijoje. Iš molio gaminami interjero gaminiai – vazonai, vazelės gėlėms, žvakidės, žaislai (žirgeliai, raiteliai, antytės, avinukai, rečiau lėlės, gaidžiukai, pempės, ožiai), paklausūs keramikos dirbiniai: švilpynės, dekoratyvios molio plytos, kokliai ir t.t.

Dirbiniai iš akmens

Akmenys – ne tik pažintinis, geologinio paveldo objektas, bet ir svarbi žmonių gyvenimo dalis. Mūsų protėviai naudojo akmenis šventykloms, aukurams, įvairioms apeigoms.

Ypač mėgstami buvo dubeniuoti akmenys. Iš akmenų buvo statomos pilys, gynybiniai įrenginiai, sienos, namai, jais grindžiami keliai ir gatvės. Akmenys žymėjo sklypų ribas, buvo naudojami girnoms, kirviams, peiliams ir kitiems buities reikmenims gaminti. Lietuva garsėja ir akmentašiais. Iš akmens jie kuria antkapius, memorialines stelas, paminklus, įvairiausius dekoratyvinius akcentus ir pan.

Juvelyrika

Etnine tradicija pagrįstų papuošalų gaminimas iš aukso, žalvario, gintaro, medžio ir kt. medžiagų. Lietuvoje ypač ištobulinta papuošalų gamyba iš metalų, gintaro, medžio ir kitų medžiagų.

Verbų rišimas

Verba (nuo žodžio virbas) – tai iš augalų šakelių ir gėlių kuriamos puokštės, kurias katalikai Verbų sekmadienį šventina bažnyčioje.

Pirmą kartą verbos lietuvių kalba paminėtos 1573 m. Verbų rišimas – unikali, ypač Vilniaus kraštui būdinga, tautodailės sritis, garsinanti Lietuvą visame pasaulyje.

Tradicinių muzikos instrumentų gamyba

Instrumentai turi didelę paklausą ne tik tarp etnografinių ar folkloro ansamblių, bet ir kaip suvenyrai užsieniečiams.

Iš senųjų meistrų perimamos įvairiausių instrumentų gamybos paslaptys turi būti visokeriopai ugdomos ir puoselėjamos. Kanklės, skudučiai, birbynės, švilpynės, būgnai, daugybė kitų unikaliausių muzikos instrumentų – didi Lietuvos etnokultūrinė vertybė.

KITI tradiciniai amatai

Dailidės amatas (tradicinė namų statyba, išsauganti kaimo architektūros bruožus ar bent reikšmingiausius jos atributus, puošybos elementus).

Staliaus amatas (etnokultūrine tradicija paremtas baldų gaminimas).

Stogdengio amatas (stogų dengimas naudojant vietines medžiagas – skiedras, gontus, šiaudus, nendres ir pan., – tradicines technikas).

Krosnininko amatas (tradicinių krosnių, kaminų ir pan. darymas).

Kubiliaus amatas (tradicinių kubilų, statinių, puskubilių ir pan. gamyba).

Račiaus amatas (tradicinių vežimų, karietų, rogių ir pan. transporto priemonių dirbimas).

Siuvėjo amatas (tradicinių drabužių ir tradiciniais bruožais grindžiamų drabužių siuvimas).

Batsiuvystė (tradicinio apavo ir šią tradiciją imituojančio apavo gamyba).

Kryždirbystė. Tradicinių lietuviškų kryžių darymas, lietuvių liaudies meno šaka, 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.

Prie tradicinių amatų priskirtinas audimas, pynimas, mezgimas, verpimas, siuvinėjimas, maisto gamyba, žaislų darymas, margučių marginimas, muzikavimas per tradicines šventes ir apeigas.